Gera žinoti

Kuro pereikvojimo priežastys:

Yra daug priežasčių kodėl pereikvojamas kuras automobiliuose su VDV (vidaus degimo variklis). Tos priežastys, kurios veda prie variklio galios praradimo, sukelia kuro suvartojimo padidėjimą. Prie pagrindinių galima priskirti: oro filtro užsiteršimą, variklio perkaitimą, tuščios eigos apsisukimų padidėjimą. Tokios priežastys padidina kuro sąnaudas iki 5 litrų virš normos.

Defektai, kurie sukelia kuro pereikvojimą mašinose su degalų įpurškimu:
 
Dėl kokių nors priežasčių sumažėjęs variklio galingumas.
Netvarkingas deguonies jutiklis arba jo grandinė.
Netvarkingas kuris nors iš temperatūros jutiklių arba jo grandinė.
Variklis neįkaista iki darbo temperatūros.
Netvarkinga uždegimo aplenkimo sistema.
Netvarkingas oro suvartojimo jutiklis arba jo grandinė.
Droselio užsklandos padėties jutiklio arba jo grandinės gedimas.
Teka kuris nors purkštukas (dažniausiai tai šalto paleidimo, jei toks yra, purkštukas).
Užterštas oro filtras.
Silpna uždegimo kibirkštis.
Netvarkinga kompresoriaus sistema.
Neteisingai nustatytos dujų skirstytuvo pavaros žymės.
Netvarkinga įleidimo kolektoriaus slėgio kontrolės sistema
Neteisingas benzino slėgis.
Nesureguliuoti vožtuvų tarpeliai.
Blogas riedėjimas (pavyzdžiui, dėl nuleistų padangų).
Netvarkinga hidromova (mašinose su „automatu om“).
Neteisingai veikia automatinė pavarų dėžė.
Netvarkingas varomasis tiltas.

Defektai, kurie sukelia dyzelinių mašinų kuro pereikvojimą:

Sumažintas variklio galingumas.
Netvarkingi purkštukai.
Nepakanka į įpurškimo kolektorių paduodamo oro.
Neteisingas įpurškimo aplenkimas.
Variklis neįkaista iki darbo temperatūros.
Neteisingai veikia toksiškumo sumažinimo sistema.

Pagrindinės kuro pereikvojimo priežastys:

1.Padangų dydžio įtaka kuro suvartojimui.

Norint įvertinti variklio ekonomiškumą važinėjant didelio miesto sąlygomis, kai kuras prarandamas dideliuose kamščiuose, dažnai važinėjant pažeminta pavara, yra sunku. Priklausomai nuo sąlygų kuro sąnaudos mieste, lyginant su sąnaudomis trasoje, gali būti maždaug pusantro karto didesnis, o kai kuriais atvejais ir daugiau. Kokią įtaką tam daro padangų dydis?

Jeigu, pavyzdžiui, vietoje 13 colių diskų sumontuoti 14 colių diskai tačiau su žemesnio profilio padangomis, tai protektoriaus apskritimo ilgis beveik nesikeičia, o kuro suvartojimas iš esmės turėtų likti nepasikeitęs. Gi, jeigu padidėjo ratų skersmuo, efektas toks pat kaip mažinant (proporcingai) perdavimo skaičių nuo variklio į ratus.

Šiuo atveju, esant vienodiems alkūninio veleno apsisukimams, automobilis juda kiek greičiau, o kuro suvartojimas vienam kilometrui mažėja. Tačiau didinant padangų diametrą mažėja sukimo momentas, atitinkamai blogėja įsibėgėjimo dinamika, sunkiau pajudama iš vietos. Kai kurių padangų plotis (didėja pasipriešinimo plotas), taip pat protektoriaus raštas, padangos tipas, oro slėgis padangoje ir visa rato masė pastebimai daro įtakos degalų ekonomijai.


2. Pagrindinių automobilių suderinimų pažeidimas.

Mašinos ekonomiškumas gali blogėti ne tik dėl paklaidų reguliuojant įpurškimą, karbiuratorių, inžektorių arba uždegimą, bet ir esant važiuoklės, kėbulo, išmetimo sistemos defektams. Pavyzdžiui, kuro sąnaudas didina išmetimo sistemos pasipriešinimas, neteisingas vairavimo ratų suvedimo nustatymas, stabdžių sistemos strigimas, galinio tilto poslinkis, kai mašiną “traukia” į šoną.

Labai svarbu yra atkreipti dėmesį į galimą oro pasiurbimą išmetimo kolektoriuje iki deguonies jutiklio, pavyzdžiui, dėl įtrūkimo. Išmetamosios dujos išleidžiamos iš cilindro pavieniais impulsais, po jų seka išretinimo zona (su žemesniu nei atmosferos slėgis) dėl ko į plyšį įsiurbiamas išorės oras. Jame esantis deguonis patenka į liambda zondą ir suklaidina jo parodymus. Pagal tuos duomenis kompiuteris pariebina degalų – oro mišinį. Dėl to variklis veikia su pernelyg riebiu mišiniu su visomis tokio reiškinio pasekmėmis. Daugelyje automobilių prieš katalizatorių yra vadinamoji “gofruota” dalis. Ir jeigu jis yra pratrinta arba visiškai suplėšyta – štai jums ir “papildomi” kuro pereikvojimo litrai (deguonies jutiklis “suvokia” tokį pertekliaus orą kaip “liesą mišinį” ir automatiškai “prideda” kuro.

Vienu iš pagrindinių jutiklių yra variklio aušinimo skysčio temperatūros jutiklis. Jo parodymai yra nepaprastai svarbūs stabiliam ir ekonomiškam variklio darbui, nes priklausomai nuo jutiklio varžos kompiuteris skaičiuoja tą kuro kiekį, koks yra reikalingas variklio darbui prie jutiklio “nustatytos” temperatūros. Vidutinė reikšmė “šaltam” varikliui jutiklis parodys varžą nuo 2 iki 6 kiloomų (priklausomai nuo temperatūros), o “karštam” 250 – 350 omų. Jei visai apšilusiam varikliui jutiklis teiks duomenis, kad variklis dar yra kiek per šaltas (t.y. varža 500 arba daugiau omų), tai kuro bus paduodama daugiau. Bet tai tėra pasekmė. O priežasčių gali būti keletas: paties temperatūros jutiklio defektas, netvarkingas termostatas, oras aušinimo sistemoje, netvarkingas radiatorius.

3. Aerodinaminio pasipriešinimo jėga.

Automobilio judėjimui trukdo aerodinaminio pasipriešinimo jėga, kuri didėja proporcingai automobilio greičio kvadratui. Pavyzdžiui. Kai automobilio judėjimo greitis padidėja nuo 80 km/val iki 120 km/val, galingumas, kuris suvartojamas įveikti aerodinaminį pasipriešinimą, padidėja tris kartus. Atitinkamai didėja kuro suvartojimas. Nežymiai padidėjus greičiui kuro suvartojimas darosi didesnis labiau dėl padidėjusio aerodinaminio pasipriešinimo. Tačiau ne tik greitis daro įtaką “aerodinaminiam” suvartojimui, o ir padidėjęs fasadinis pasipriešinimas ir automobilio projekcijos plotas. Savininkai kartais pakeičia abu tuos parametrus, pavyzdžiui, uždėdami bagažinę ant stogo, didelių matmenų papildomus žibintus, “kengūrų narvą”, spoilerį. Klirenso sumažinimas automobiliuose ne tik pagerina stabilumą, bet ir gerina aerodinamiką. Raštingas aerodinaminis patobulinimas iš esmės padeda mažinti kuro suvartojimą.

Daugelis užsienio automobilių gamintojų didelį dėmesį skiria taip pat ir dugno aerodinamikai. Žemas priekis atkerta srautą po dugnu, uždedami slenksčiai užlygina ratų išsikišimus ir pan. Sumažinus automobilio masę, aerodinaminį pasipriešinimą ir riedėjimo pasipriešinimą maždaug 10 procentų, atitinkamai 6, 3 ir 2 procentais mažėja kuro suvartojimas.

4. Per aukštas alyvos lygis variklio karteryje

Jei jūs pripylėte per daug alyvos, nusiurbkite ją žarna. Padidintas alyvos lygis karteryje sukelia variklio galingumo mažėjimą, kuro ir alyvos suvartojimo didėjimą, padidėjusį nuosėdų susidarymą ant stūmoklių dugno degimo kameroje, greitą duslintuvo užsiteršimą, jau nekalbant apie išmetimų į atmosferą padidėjimą. Be to, vyksta tipiškas žvakių užteršimas alyva, todėl jų veikime atsiranda sutrikimai.

5. Benzino su atitinkamu oktaniniu skaičiumi vartojimas

Pripildžius degalų baką aukštesnės kokybės nei rekomenduoja gamykla gamintoja degalais nepasiekiama jokio efekto. Vartojant degalus su žemesniu oktaniniu skaičiumi gali sukelti du neigiamus reiškinius:

- savaiminį užsiliepsnojimą, atsirandantį iki darbo mišinį uždegs elektros kibirkštis, ir detonaciją, kas galiausiai atveda prie variklio galingumo sumažėjimo ir padidinto vožtuvų, jų svirčių, stūmoklių, stūmoklių žiedų ir uždegimo žvakių nusidėvėjimo, jau nekalbant apie paprasčiausią benzino suvartojimo didėjimą. Apie detonacijos sustiprėjimą liudija dažnas variklio bildesys, panašus į būgnų tratėjimą. Detonacija gali išvesti iš rikiuotės pagrindinių ir švaistiklių guolių įdėklus bei stūmoklių pirštus. Tik kai kuriuose šiuolaikiniuose automobiliuose variklio darbo suderinimas su degalų marke atliekamas automatiškai ir nereikia keisti uždegimo charakteristikų pagal degalų markės pasikeitimą, gi kitose reikia keisti uždegimo charakteristikas pagal pasikeitusią degalų charakteristiką.. Degimą kai kuriose mašinose galima reguliuoti perkoduojant kištuką variklio skyriuje į kitą charakteristiką (nuo 98 į 95 arba nuo 95 į 93). Negalima vartoti benzino su dyzelinio kuro priemaiša, po to teks keisti alyvą.

6. Maža kompresija cilindruose prisideda prie degalų vartojimo be naudos.

Visiškas degimo kameros hermetiškumas cilindre yra viena iš pagrindinių sąlygų pasiekti optimalų variklio galingumą. Tikrinkite kompresiją manometru kaskart kai keičiate alyvą. Ji matuojama variklyje, kuris yra pašildytas iki darbo temperatūros. Įsukite manometro antgalį vietoje uždegimo žvakės viename iš cilindrų. Paskui iki galo atidarykite karbiuratoriaus droselio užsklandą (tam reikalingas padėjėjas arba užfiksuokite akseleratoriaus pedalą) ir kelioms sekundėms iki maksimaliai pasislinks manometro rodyklės įjunkite degimą. Tokiu pat būdu matuojama kompresija kituose cilindruose. Jeigu slėgio skirtumas įvairiuose cilindruose yra didesnis negu 10 procentų, tai kompresija yra sumažėjusi ir varikliui reikalingas rimtas taisymas.

7. Netvarkingas duslintuvas

Bet kokie duslintuvo pakeitimai ir pertvarkymai, kartais net dekoratyvinės detalės ant išmetimo vamzdžio keičia išmetamųjų dujų sudėtį ir didina kuro suvartojimą. Kai išmetimo sistema yra labai užteršta, kas atsiliepia variklio darbui, nuimkite išmetimo vamzdį ir duslintuvą, išvalykite juos, nuvalykite kietu šepečiu nuo sienelių nuosėdas, pastuksenant jas guminiu plaktuku. Duslintuvą išvalyti yra sunkiau. Jeigu jis prarūdijo arba deformavosi, racionaliau yra ne valyti, o pakeisti visą dujų išmetimo sistemą.

8. Padidintas nuosėdų susidarymas cilindruose didina kuro suvartojimą 5 – 15 procentų.

Jei po degimo įšjungimo variklis tebeveikia tam tikrą laiko tarpą, vadinasi cilindruose yra per daug nuosėdų. Nedelskite taisyti: gali pradegti stūmoklių dugnai, vožtuvų lėkštelės ir svirtys, taip pat strigti stūmoklių žiedai.

9. Variklio perkaitimas arba per didelis aušinimas dėl netvarkingo aušinimo sistemos veikimo taip pat atsiliepia kuro suvartojimui.

Žiemos metu labiausiai paplitusi aušinimo sistemos sutrikimo priežastis yra termostato gedimas. Variklis gali perkaisti dėl aušinimo skysčio nutekėjimo, radiatoriaus užsiteršimo, vandens siurblio pavaros diržo praslydimo.



Pagarbiai,
Vytautas
Tel. +370 604 17177
[email protected]
Labai daug informacijos svetainės forume...